Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų bylos
Kaune, paprastojo gatvių „remonto“ vardu masiškai kertant sveikus medžius, gyventojai stojo jiems ginti ir net susidūrė su policijos smurtu. Teismas vėliau pripažino, kad bent dalis šių pilietinių veiksmų buvo teisėti, o policijos reakcija – nepagrįsta ir neteisėta.
Rezultatas šiandien:
Atsiradus naujai išvadai Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės pakeitė Projekto sprendinius ir atsisakė tų rizikingiausių sprendinių, kurie galėjo padaryti neigiamą poveikį Kauno Ąžuolynui.
Visi projektiniai pakeitimai iš esmės atitiko Suinteresuotos visuomenės anksčiau pateiktus pasiūlymus, kuriuos Atsakovas buvo atmetęs.
Todėl nutarta atsisakyti skundo ir bylą nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylos, įgijusios strateginių bylų reikšmę
Atskirose Kauno miesto gatvėse (Vytauto pr., Smetonos al., Miško g., A.Mickevičiaus g., Zanavykų g., Kapsų g., Kalniečių g., V.Putvinskio g., Kleboniškio g., Veiverių g., Jonavos g.) dėl gatvių ir šaligatvių paprastojo remonto buvo pradėti masiškai šalinti ir toliau planuoti šalinti sveiki suaugę miesto gatvių medžiai, t.y. buvo vykdomas miesto želdinių pertvarkymas.
2017 metų vasaros pabaigoje grupė kauniečių bandė sustabdyti Kaune A.Smetonos alėjoje plynai pjaunamus medžius. Įvykio metu policija prieš žmones panaudojo prievartą, o tris asmenis – menininkus Vytenį Jaką ir Auksę Petrulienę bei jiems atstovavusį advokatą Saulių Dambrauską sulaikė. Vėliau prieš juos buvo pradėtos trys atskiros administracinio nusižengimo bylos. Visiems trims medžių gynėjams apylinkės teismas paskyrė baudas (Advokato baigiamoji kalba). Buvo pateiktos trys apeliacijos. A.Petrulienės ir S.Dambrausko atskirai išnagrinėti apeliaciniai skundai buvo atmesti. Tačiau Vytenio Jako bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė pirmosios instancijos teismo paskirtą baudą panaikino ir bylą nutraukė (Advokato baigiamoji kalba).
Šio procesinio sprendimo motyvu išsamumu ir kvalifikuotumu liko sužavėti ne tik teismo procesą sekę žmonės, bet ir teisės profesionalai. Teismas pripažino, kad visuomenės veiksmai siekiant apsaugoti paskutinius kertamus medžius A.Smetonos alėjoje Kaune minėtame garsiai nuskambėjusiame pilietiniame incidente buvo pagrįsti ir teisėti, o policijos veiksmai – skuboti ir neteisėti.
Apibendrinant šį laimėjimą priimto sprendimo argumentus galima išskirti į tokius konkrečius teismo išaiškinimus:
- Visuomenė ar jos dalis turi teisę gauti visą informaciją apie savivaldybės planuojamus vykdyti darbus ir esant reikalui reikalauti, kad jog būtų atliktas tyrimas dėl tokių projektų ar darbų tikslingumo”;
- ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais kryžiais).
- Šio įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės narių grupės buvo neišspręstas teisinėmis priemonėmis, todėl policijos pareigūnų nurodymai pasitraukti iš aptvertos teritorijos ir leisti vykdyti medžių kirtimo darbus, konkrečioje situacijoje buvo skubotas, o tuo pačiu neteisėtas.
- Medžių skubotas kirtimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinas”.
- Protestuotojai A.Smetonos al. vykdė Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jų pareigą neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ar želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.
- Protestuotojų veiksmai teismui nekelia abejonių, kad jie kartu su kitais Kauno miesto gyventojais siekė išsaugoti medžius, nes pastaruosius nukirtus ir sunaikinus jų kelmus, dendrologinė ekspertizė, kurią jie 2017-07-13 pareiškimu Kauno miesto savivaldybei ir Merui reikalavo atlikti, būtų negalima.
- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnyje, kuriame įtvirtintos žmogaus teisės būti apsaugotam nuo netinkamo valstybės pareigūnų elgesio, o asmeniui argumentuotai teigiant, kad jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą šio skundo tyrimą. Turima galvoje tai, kad suvaržyti piliečių teises įtvirtintas Konvencijos 3 straipsnyje negalima, jie turi teisę laisvai naudotis savo teisėmis ir argumentuotai laisvai reikšti savo nuomonę dėl jų manymu netinkamų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų pareigūnų veiksmų.
Ši byla Advokatui tapo teisiniu pagrindu pasinaudoti specialia proceso atnaujinimo procedūra ir kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl kitų dviejų nubaustų asmenų.
Lietuvos aukščiausiasis teismas paskirtas nuobaudas panaikino ir aktualiai konstatavo, kad visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę (Nutartis dėl S. Dambrausko, Nutartis dėl A. Petrulienės).
Šis LAT sprendimas buvo paskelbtas informaciniu pranešimu ir tapo tam tikru Suinteresuotos visuomenės strateginiu laimėjimu (LAT pranešimas spaudai).
Kiek vėliau Šiauliuose viena visuomenininkė, siekdama sustabdyti medžių kirtimą, apie kurį visuomenė nebuvo informuota, prisirišo prie medžio ir taip du kartus buvo nubausta už nepaklusimą policijos reikalavimams. Remiantis minėtu Kauno precedentu bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimu Advokatui pavyko ją apginti nuo nepagrįstai paskirtų baudų.
Byla dėl gatvių medžių plynųjų kirtimų, pakeitusi aplinkosauginę politiką
Grupė pilietiškų kauniečių kreipėsi į teismą, siekdami sustabdyti Kaune vykdomus gatvių medžių plynuosius kirtimus.
Jiems pavyko įtikinti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti medžių kirtimą atskirose Kauno gatvėse. Ir nors vėliau ši priemonė buvo panaikinta, tačiau dėl visuomenės aktyvumo šie darbai atnaujinti nebebuvo.
Byloje buvo sprendžiami du reikalavimai:
- panaikinti išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams ir
- įpareigoti atsakovą, Kauno miesto savivaldybės administraciją, nustatyti medžių vertę pagal Kauno miesto savivaldybės administracijai išduotus leidimus.
Teismas dėl ginčo esmės nepasisakė ir savo sprendimu fiziniams asmenims, kaip Suinteresuotai visuomenei, nepripažino teisės reikšti atitinkamus reikalavimus ir skundą atmetė.
Kauno šviesuomenės nariai, kurie išdrįso tapti pareiškėjais Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų byloje prieš Kauno miesto savivaldybę gindami viešąjį interesą, gavo pranešimus iš teismo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti iš jų patirtas išlaidas advokatams – apie 6 500 Eur.
Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė, turėdama apie 30 teisininkų Teisės departamentą, iš miesto biudžeto lėšų samdė vieną didžiausių ir brangiausių advokatų kontorų Baltijos regione.
Tokią priemonę savivaldybė net kelis kartus bandė panaudoti prieš savo miesto gyventojus, kuriems kyla abejonės dėl savivaldybės atliekamų veiksmų ir vykdomų projektų teisėtumo bei skaidrumo (pavyzdžiui, Kauno Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenės byla dėl mokyklos uždarymo bei byla dėl Kauno gatvių medžių plynųjų kirtimų).
Viešojo intereso gynimo fondas greta kitų tikslų siekia sukurti galimybę apsaugoti viešąjį interesą ginančius žmones nuo finansinių grėsmių. Tokią apsaugą stengiamasi užtikrinti net ir tada, kai pats VIG Fondas nėra proceso dalyvis, tačiau remia ar inicijuoja bylas.
VIG Fondas yra dėkingas žmonėms už jų drąsą ginant viešąjį interesą. Taigi ir šiose bylose Pareiškėjai buvo užtikrinti, jog visos išlaidos, jeigu tokios atsirastų, būtų padengtos iš Viešojo intereso gynimo fondo surinktų sutelktinių lėšų.
Vis dėlto administracinis teismas tokias savivaldybės išlaidas pripažino nepagrįstomis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos reikalavimus dėl išlaidų priteisimo atmetė.
Informacija ruošiama.
Paremkite fondą
Paramos galia – bendrystėje. Todėl net ir mažiausia jūsų auka prisideda prie reikšmingų pokyčių
