Bylos dėl kiaulių, vištų ir audinių auginimo kompleksų

Didžiulių fermų smarvė gadina gyvenimą šalia gyvenantiems žmonėms. Siekiame, kad tokia veikla būtų griežtai kontroliuojama ir atitiktų aplinkosaugos reikalavimus.

Prisidėk prie kovos su pramonine tarša

Tavo parama padės kovoti su didžiųjų fermų tarša ir ginti bendruomenes, kurios kenčia nuo nuolatinės smarvės bei aplinkos pažeidimų.

Remdami nurodykite paskirtį: Prieš taršą

Didžiųjų kiaulių, audinių ir vištų kompleksų problema yra smarvė, dėl kurios nukenčia aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybė. Tokia ūkinė veikla yra glaudžiai susijusi su procedūromis, kurių tikslas yra užtikrinti tam tikrus aplinkosauginius standartus – tai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV), poveikio aplinkai vertinimo (PAV), poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV), sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) nustatymo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų išdavimo procedūros.

Daugelis šių procedūrų, deja, yra formalios ir tikrosios funkcijos neatlieka, ir tai sąlygoja žmogaus teisių pažeidimus.

Šioje srityje, dar gerokai iki Viešojo intereso gynimo fondo sukūrimo, advokatas S. Dambrauskas yra pasiekęs labai reikšmingų teisminių pergalių. Viena iš bylų (dėl kiaulių kompleksų Pakruojo rajone) buvo išnagrinėta Europos teisingumo teisme, kur buvo pasiekta reikšminga pergalė prieš Lietuvos Respubliką ginant kaimo gyventojų teises.

Kitos kelios bylos (dėl kiaulių komplekso Kalvarijų rajone bei kiaulių komplekso Patalmušėlio kaime, Kauno rajone) buvo išnagrinėtos Lietuvos Aukščiausiajame teisme ir tapo reikšmingais teisminiais precedentais aiškinant žmogaus teises į sveiką ir švarią aplinką.

Puslapyje skelbiama tik keletas reikšmingiausių teismų sprendimų bei nutarčių.

Prieš porą metų Vičiūnų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos ir sustabdė Š. Matijošaičio daugiabučių statybos projektą jų gyvenvietėje. A. Juršė buvo vienas iš bendruomenės aktyvistų.

Daugiau informacijos: ➡️ Straipsnis
Nuo tada Kauno miesto savivaldybė pradėjo terorizuoti A. Juršės šeimą: jie sulaukė galybės patikrinimų, baudų, teisminių ginčų;
Galiausiai buvo apsistota ties 20 m. gatvėje augusia ir žmonių privatumą saugojusia tujų gyvatvore, reikalaujant ją pašalinti;
A. Juršė ėmė gintis teisme. Kovo 25 d. šiai tujų gyvatvorei teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Tai reiškia, su ja negalimi jokie veiksmai, kol ginčas nebus išspręstas.
Tačiau jau kitą dieną po teismo nutarties priėmimo, Juršių tvora, kurią jiems buvo leista patiems nusikelti po poros mėnesių, ir išsinuomota statybinė tvora, saugojusi tujas, buvo išgriautos. Darbams vadovavo pats meras V. Matijošaitis. Tvoros jiems iki šiol nėra grąžintos.

Daugiau informacijos: ➡️ Straipsnis | ➡️ Straipsnis
Maža to, rugsėjo 15 d., Juršių šeima pabudo nuo benzininių pjūklų ūžimo. Jų, vis dar teismo areštu saugoma gyvatvorė, buvo negailestingai pašalinta. Egzekuciją atliko Kauno miesto savivaldybės įmonė „Kauno švara”, prižiūrint pačiam įmonės generaliniam direktoriui.
„Kauno švaros” atstovės teigimu, šios tujos trukdė šienauti žolę. Įdomu, tačiau gretimuose sklypuose augantys daug vešlesni Kauno miesto tarybos narių Norvaišų, kitų vietinių politikų ir net paties mero V. Matijošaičio želdiniai, išlindę net į važiuojamąja kelio dalį, „Kauno švarai” neužkliuvo.

Papildomi reportažai:

➡️ LRT Panorama (2025.09.15), nuo 26:47 min.

➡️ TV3 ŽINIOS (2025.09.15), nuo 26:35 min.

Informacija ruošiama.

Paremkite fondą

Paramos galia – bendrystėje. Todėl net ir mažiausia jūsų auka prisideda prie reikšmingų pokyčių